Hebrajams 5

₁Juk kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes. ₂Jis sugeba užjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo ₃ir dėl jo turi atnašauti aukas tiek už tautos nuodėmes, tiek ir už savo. ₄Ir niekas pats nepasiima tos garbės, vien tik tas, kuris Dievo šaukiamas kaip Aaronas.

₅Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė garbę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam pasakė:

₆Kitoje vietoje jis sako:

₇Savo žemiškojo gyvenimo dienomis, garsiai šaukdamas ir liedamas ašaras, jis siuntė prašymus bei maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės. ₈Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo ₉ir pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi, ₁₀Dievo pavadintas vyriausiuoju kunigu Melchizedeko būdu.

₁₁Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, ir sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti. ₁₂Ir nors žiūrint laiko jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų pagrindinių dalykų apie Dievo apreiškimus. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio. ₁₃Juk kiekvienas, kas minta pienu, dar neišmano teisumo mokslo, nes tebėra kūdikis. ₁₄Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga.